» A. Q. Edhe 13 vjet pas luftės, kolonel, Bardhyl Tahiri nuk gjen dot punė nė Prishtinė, as nė Tiranė

Nuk ėshtė e largėt koha kur fronteve tė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės iu kishin bashkuar edhe disa oficerė tė lartė nga Shqipėria, tė cilėt sė bashku me trimat e trimėreshat e UĒK-sė luftuan ballė pėr ballė kundėr forcave armike serbe nė frontet e luftės, nė Drenicė, Dukagjin, Pashtrik, Neredime e nė Llap. Nė mesin e atyre, qysh prej vjeshtės sė vitit 1998 e deri nė mbarimin e luftės mė 1999 ishte edhe koloneli i Ushtrisė sė Shqipėrisė, Bardhyl Tahiri, i cili nuk pranoi vetėm tė stėrviste vullnetarėt e lirisė nė kazermat e Shqipėrisė, ku ishte caktuar fillimisht,  por me njė grup oficerėsh dhe me njė pjesė tė kreut tė luftės, hyri pėr tė luftuar nė Kosovė.

Pėrveē Tahir Sinanit, mė vonė dėshmor i Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė frontet e luftės u dalluan edhe kolonel, Bardhyl Tahiri, nė Shtabin e Operativės, kolonel, Dilaver Goxhai, nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, ndėrsa oficeri, Adem Shehu nė Zonėn Operative tė Llapit. Fryma mobilizuese qė sollėn nė mesin e luftėtarėve tė lirisė, angazhimi i kėtyre dhe oficerėve tė tjerė nga Shqipėria ishte shumė i mirėseardhur nė kalitjen e moralit dhe forcimit  tė besimit nė fitore, pėrveē punėve me pėrgjegjėsi, qė kanė kryer gjatė luftės kėta ushtarakė tė lartė nga Shqipėria.

Pėr dallim nga oficerėt e tjerė tė Shqipėrisė, qė u angazhuan me detyrė ushtarake, zyrtare nė Divizionin e Kukėsit e gjithandej nė Shqipėri, tė cilėt po ashtu u angazhuan nė segmente tė ndryshme tė luftės,  prania e kėtyre oficerėve nė luftėn tonė ēlirimtare, brenda territorit tė Kosovės i kishte dhėnė shtytje besimit pėr fitore, meqė po krijohej bindja se nė njė segment tė rėndėsishėm organizativo-ushtarak ishte inkuadruar edhe vetė Shqipėria, e cila edhe  botėrisht e kishte mbėshtetur luftėn e drejtė tė UĒK-sė.

Me mbarimin e luftės dhe fitores mbi forcat policore e ushtarake serbe, nė qershor tė vitit 1999, fati i kėtyre oficerėve ashtu sikur edhe i shumė luftėtarėve tė pėrkushtuar tė lirisė, u la nė mėshirė tė kohės. Me pretekstin se ishin qytetarė tė Shqipėrisė, sipas udhėzimeve tė “miqve” tanė nė UNMIK, oficerėve nga Shqipėria, tė cilėt kishin luftuar nė Kosovė  iu pamundėsua angazhimi nė TMK dhe nė organizimin politik tė pas luftės. Ata mbeten pa punė. Disa prej tyre madje u shpallen edhe dezertorė, nga njė segment i ushtrisė,  meqė kishin ikur nga armata e Shqipėrisė dhe iu kishin bashkuar radhėve tė UĒK-sė. Pati nė mesin e tyre edhe oficerė qė u dėnuan me burg pėr shkak tė kėtij “dezertimi” ashtu sikur ishte rasti i oficerit, Dritan Goxhai. Pati edhe etiketime tė pamoralshme tė shpifarakėve tė ndryshėm, kėndej e andej, tė cilėt pėrhapnin gėnjeshtra pa pikė turpi se kėta oficerė  paskėshin qenė “mercenarė”, pėr shkak se familjet e tyre nė Shqipėri, gjatė kohės sa kishte zgjatur lufta nė Kosovė, paskėshin marrė tė holla nė vlerė, 200 apo 300 euro tė sotme. Ata qė shpifin kėshtu, me paratė e fondit “Vendlindja thėrret” kanė ndėrtuar banesa pesė e shumėkatėshe dhe udhėheqin me sukses firma tė mėdha pėrfitimi jo vetėm nė Prishtinė,  por edhe nė disa qytete tė Shqipėrisė. Tė tillėt nuk begenisin  madje as edhe tė flasin me Bardhyl Tahirin dhe me veteranėt e mbetur nė mėshirė tė kohės.

 

Tahir Sinani, ( me automatik) ka rėnė dėshmor.

Fatmir Limaj, po mbahet  padrejtėsisht nė burg

Bardhyl Tahiri,  qe 13 vjet kėrkon punė... (Fotografoi: Martin Ēuni)

 

Injorimi, qė iu bė kėtyre oficerėve, nga shteti i Shqipėrisė dhe i Kosovės, shėnon njė damkė  tė zezė, jo edhe aq tė izoluar tė historisė sonė tė pas luftės, meqė pėr shumė kohė asnjėri prej kėtyre ushtarakėve nuk gjeti punė, nė Kosovė, as nė Shqipėri, edhe pse me vjet tė tėra u mbajtėn me premtime, sidomos nga shokėt e tyre nė Kosovė. Ndėrkohė, pėr ta mbajtur familjen, disa nga kėta oficerė u detyruan tė punojnė punė tė rėnda fizike, punė nė roje objektesh, shėrbyes nėpėr  hotele, ngarkim shkarkim nė transport etj. Pas shumė vite  tė sorollatjes, pak vjet  para pensionimit e pranuan  nė Akademi, Dilaver Goxhajn. U angazhua me njė punė edhe Adem Shehu, ndėrsa Bardhyl Tahiri qysh prej mbarimit tė luftės nuk gjeti dot asnjė punė pėr tė qenė, nga e cila mund ta mbante familjen. Ai merr pensionin e ulėt tė oficerit tė liruar dhe aktualisht kėrkon punė, ēfarėdo pune qoftė edhe roje nate a dite, apo edhe punė fizike, meqė me 100 eurot e pensionit nuk mbulon dot as shpenzimet elementare pėr jetė.

 

 (Bardhyl Tahiri me Kadri Veselin) Foto: Martin Ēuni

 

Kolonel, Bardhyl Tahiri, i buzėqeshur nga natyra, i dashur dhe i afėrt me shokėt e bashkėluftėtarėt, vjen shpeshherė nė Kosovė, me shpresė mos do tė gjejė ndokund ndonjė punė. Sa herė vjen i merr nė telefon shokėt e dikurshėm, tani “shefa”, me qėllim pėr t’ i takuar, pėr tė pirė me ta ndokund ndonjė kafe, pėr t’ u ēmallur tekefundit dhe  pėr t’ i njoftuar me gjendjen e rėndė sociale tė tij e tė shumė veteranėve. Por nuk i kontakton dot, meqė “shefat” kanė nga dy e mė shumė  telefona, tė cilėt i ndėrrojnė orė e ēast  dhe nuk i pėrgjigjen. Takon pastaj ndonjė shofer apo truproje tė tyre, dhe iu lutet qė t’ i caktojnė njė takim me  ish-shokėt, por as kjo nuk shkrep, sepse “shefat” kanė aq shumė “punė e angazhim” pėr fatin e Kosovės”, sa e kanė tė pamundur tė ndajnė qoftė edhe pesė minuta pėr tė biseduar me kolonelin, Bardhyl Tahiri.  Ka ndodhur qė njėrin nga krye-shefat kurrė nuk e ka takuar, as edhe pas shumė e shumė pėrpjekjeve. Ka ndodhur qė ėshtė takuar me ndonjė kėshilltar tė ndonjė “shefi” dhe ky i ka premtuar se sapo tė vijė herėn tjetėr, patjetėr do t’ i organizojė njė takim. Herėn tjetėr ai nuk i hap as telefonin. Ka ndodhur, qė ndonjėrin prej tyre ta takojė ballė pėr ballė, nė dalje  tė Pallatit tė Qeverisė apo tė Kuvendit tė Kosovės, por ish shoku i luftės ka qenė aq shumė duke nxituar sa mezi ia ka dhėnė dorėn, duke i premtuar se pas pak do tė kthehet dhe do tė takohet. Por nuk ėshtė parė as  ėshtė takuar mė me tė. Ka ndodhur madje qė njėri prej shokėve tė Shtabit tė luftės, ta pranojė nė zyrėn e tij, por mezi e kishte njohur, meqė nuk ishin parė qysh prej pėrfundimit tė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė tė cilėn ka marrė pjesė edhe koloneli, tė cilit nuk ia ēelin derėn ata me tė cilėt kishte ndarė ēastet mė tė rėnda dhe mė tė rrezikshme tė jetės.

 

Bardhyl Tahiri ėshtė optimist nga natyra, madje edhe  i vetėdijshėm se askush nuk i ka borxh pėr t’ia gjetur njė punė. Ai, borxhin qė konsideronte se e kishte ndaj Kosovės e lau me faqe tė bardhė. Por, po ashtu ėshtė i ndėrgjegjshėm se me pak vullnet e mirėkuptim, tė shokėve tė tij, me tė cilėt kishte ndarė kafshatėn e bukės  gjatė luftės, mund tė gjendet ndonjė punė, meqė kolonel Bardhyli ka shumė me tepėr meritė pėr ēlirimin e Kosovės, sesa tė gjithė ata oficerė tė APJ-sė nga Kosova e trevat e tjera shqiptare, tė cilėt  gjatė tėrė kohės sė luftės , sė bashku me familjet e tyre  qėndruan gjithandej nėpėr Evropė, ku jetuan me paratė e fondit tė Tre-pėrqindėshit. Ata pas luftės erdhėn “fitimtarė” nė Kosovė dhe zunė poste me rėndėsi nė tė gjitha institucionet. Ka shumė mė tepėr meritė se disa anėtarė tė Shtabit, tė cilėt tėrė kohėn e luftės kanė qėndruar nė Tiranė e gjithandej nėpėr Shqipėri, ndėrsa Bardhyli gjatė tėrė kohės ka qenė nė frontin e luftimeve.

 

(Sylejman Selimi e Bardhyl Tahiri me bashkėluftėtarė) Foto: Martin Ēuni

 

Bardhyli nuk dorėzohet. Ai ka shumė shokė si vetė nė Kosovė, tė cilėt po ashtu jetojnė nė kushte minimale ekzistenciale. I viziton ata dhe nė mesin e tyre  gjen mirėpritjen vėllazėrore. Ata i bėjnė vend, e dėgjojnė duke evokuar sa e sa kujtime tė luftės, sidomos rrėfime tė kohės sė luftės nė Drenicė, pas intervenimit tė NATO-s, nė mars tė vitit 1999, kur serbėt kishin filluar masakrimin masiv tė shqiptarėve. E dėgjojnė  duke rrėfyer ngjarje e ndodhi, kurdoherė buzėqeshur, kurdoherė i disponuar, sepse mė nė fund Kosova ėshtė pavarėsuar dhe shqiptarėt nė Ballkan, edhe pse tė ndarė nė pesė shtete, jetojnė mė mirė sesa kanė jetuar nė tė kaluarėn.

Dhe,  Bardhyli pret ditė mė tė bardha, ashtu sikur pjesa dėrrmuese e veteranėve tė UĒK-sė. Pret qė tė takojė ndonjėrin nga shefat e shumtė, tė paktėn t’ ia qajė hallin, tė vetin dhe tė bashkėluftėtarėve, por ata, shokėt e kohės sė luftės,  disa prej kanė hipur shumė lart dhe nuk i arrin mė, nuk ua dėgjon as zėrin pėrmes telefonit. Tekefundit, ata i sheh pėr ēdo mbrėmje, nė emisionet e TV-ve tė shumta tė Kosovės e tė Shqipėrisė. Kėshtu e ka jeta. Thonė se luftėn e bėjnė idealistėt, ndėrsa maskarenjtė e shfrytėzojnė fitoren pėr vete. Kėshtu ka qenė dhe kėshtu do tė jetė, derisa nuk mendojmė dhe nuk besojmė se mund ta kthejmė e ta bėjmė ndryshe...

Pas tri ditė qėndrimi te shokėt e luftės nė Kosovė, Bardhyli niset shpresėhumbur pėr nė Tiranė. Edhe atje do tė vazhdojė avazi i kėrkimit tė punės, herė nė njė qytet, herė nė tjetrin.  Edhe atje “shefat” kanė hallet e tyre, tė pasurisė sė tyre, tė zgjedhjeve qė po afrohen, tė garės, tė premtimeve pėr punė dhe pėr njė jetė mė tė mirė...

 19. 1. 2013.

 

 

 

 A. Qeriqi: Politikanėt e “Dolinės” dhe ēėshtja e Kosovės Lindore

Sintagma serbe, “Preshevska Dolina”, qė nėnkupton tri komunat nė lindje tė Kosovės, Preshevė, Bujanoc dhe Medvegjė, tashmė ėshtė bėrė pjesė e deklaratave tė tė gjithė politikanėve shqiptarė tė kėsaj pjese tė Kosovės, ende tė mbetur nėn robėrinė e Serbisė. Emėrtimi historik, Kosova Lindore, i specifikuar sidomos nga dr. Muhamet Pirraku nė monografinė e tij, “Mulla Idris Gjilani dhe Mbrojtja Kombėtare e Kosovės Lindore”, i pasuar edhe nga rinia militante e kėsaj pjese pėrbėrėse tė trojeve etnike tė Shqipėrisė, tashmė ka krijuar njė ndarje edhe nė qasjen politike tė ēėshtjes sė pazgjidhur tė kėtyre tri komunave shqiptare.

Nė kohėn e luftės sė UĒPMB-sė, nė fund tė vitit 2000, njė analist rus i emisionit tė Radio-Moskės nė gjuhėn serbe, kėrkonte qė me tė gjitha format e mundshme tė pėrjashtohej termi “Kosovė Lindore”, me qėllim pėr tė mos lejuar madje as edhe gjuhėsisht paragjykimin se kjo pjesė i ka takuar dikur Kosovės. Analisti bėnte thirrje se tri komunat tė pėrkufizoheshin si pjesė tė Luginės sė Preshevės, edhe pse fshatrat e komunės sė Medevegjės dhe tė Bujanovcit shtrihen shumė larg nga Presheva.

Shumica dėrrmuese e medieve shqiptare dhe tė gjithė politikanėt tanė pa dallim, madje edhe ata qė angazhohen politikisht pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė tri komunave shqiptare nė Lindje, pėrdorin sintagmėn serbe, “Preshevska Dolina” pėrkthyer nė gjuhėn shqipe si “Lugina e Preshevės”, edhe pse Lugina e Preshevės nuk pėrfshin Bujanocin as Medvegjėn madje nuk pėrfshin as edhe njė tė pestėn e territorit gjeografik, ku shtrihen kėto tri komuna denbabaden shqiptare. Po ashtu dihet botėrisht se kėto tri komuna, Jugosllavia e kohės sė Rankoviqit, qysh nė vitin 1956 ia kishte amputuar Kosovės, e cila ishte shpallur krahinė autonome nė kuadėr tė Serbisė.

Politikanėt shqiptarė tė “Dolinės”, nė vazhdimėsi i kanė ikur termit, “Kosovė Lindore” sepse Serbia shfaq njė averzion tė pakėndshėm ndaj kėtij emėrtimi dhe nuk e kanė parė tė arsyeshme qė pėr njė diēka tė tillė, sipas tyre pa asnjė peshė, tė japin shkas pėr t’ u kritikuar nga Beogradi, i cili madje shqiptarėve tė kėsaj ane u ka siguruar edhe vendin e njė deputeti tė pėrjetshėm nė Kuvendin e Serbisė, qysh nga koha e Titos dhe Rankoviqit.

Insistimi i shqiptarėve militantė nė pėrdorimin e termit, Kosova Lindore nuk ėshtė vetėm qasje politike, por edhe historike e gjeografike. Nė analogji me kėtė term ne pėrdorim sintagmėn, Kosova e Veriut, e cila nėnkupton komunat nė veri tė vendit, tė cilat qysh prej qershorit tė vitit 1999 i ka aneksuar Serbia dhe vazhdon t’ i mbajė nėn okupim, pavarėsisht se qeveritarėt tanė tėrė pompozitet dėrdėllisin se Qeveria e Kosovės e ka shtirė autoritetin nė ēdo metėr katrorė tė vendit.

Emėrtimi, “Preshevska Dolina’, i pranuar nga shumica e politikanėve shqiptarė, nuk bėhet nga mos dija, apo nga rutina e pėrditshmėrisė gjuhėsore, por thjesht spikatet me qėllim pėr tė krijuar bindjen, se atje diku nė lindje pėrtej kufirit tė Kosovės ekziston njė rajon qė quhet Lugina e Preshevės, ashtu sikur Lugina e Muqivercit apo lugina e ēdo fshati malor.

Dallimi mes emėrtimit “Kosova Lindore” apo tri komunat e Kosovės Lindore me emėrtimin zyrtar serb, Lugina e Preshevės, nė radhė tė parė ka peshė politike, historike dhe gjeografike. Andaj ėshtė e pafalshme qė ta pėrdorim pėrkthimin zyrtar serb, ashtu sikur ėshtė edhe mė e pafalshme, qė afėr 14 vjet pas luftės nė Kosovė dhe pas dėbimit tė forcave okupatore serbe nga vendi ynė, politikanėt tanė dhe shumica e medieve ende tė pėrdorin trajtat sllave si: Podujevo, Suvareka, Istog, Obiliq, Novobėrdo, Kamenica e Kosovės e tė tjera.

Shumica e politikanėve tė ”Luginės sė Preshevės”, duket se janė pajtuar me realitetin ekzistues, tė cilin e ka vendosur me dhunė Serbia, andaj edhe janė zbehur kėrkesat pėr bashkim me Kosovėn, edhe pse nė vitin 1992, shqiptarėt e kėsaj ane pėrmes njė Referendumi janė pėrcaktuar qė Medvegja, Bujanoci dhe Presheva t’i bashkohen Kosovės. Nė vend tė insistimit nė Referendum, nė kėrkesėn e ligjshme dhe tė natyrshme tė shqiptarėve shumicė tė kėtyre trojeve pėr ribashkim me Kosovėn, politikanėt shqiptarė jo vetėm tė “Dolinės” por edhe tė Kosovės e Shqipėrisė, nė fjalorin e tyre tė matur dhe tė balancuar politik, tė gjithė pa dallim, pėrdorin termin, “Lugina e Preshevės”. Natyrisht se shqiptarėt e atyre tri komunave nuk kanė mundėsi qė vetė ta bėjnė realitetet kėtė aspiratė nėse Tirana dhe Prishtina nuk e mbėshtesin edhe me punė aspiratėn e ligjshme pėr bashkim me Kosovėn, ashtu sikur e mbėshtesin me parulla politike, gjithnjė e mė demagogjike.

Mbase dikujt do t’ i duket se nuk qon peshė ēėshtja e emėrtimit nė kėtė mes, kur situata nė Preshevė e mė gjerė pėrditė po bėhet edhe mė dramatike, por duhet pasur para sysh edhe faktin se kudo nė botė emėrtimi pėrcakton formėn, pėrmbajtjen, brendinė, nė kėtė rast edhe historinė e gjeografinė tonė kombėtare.

Serbėt vazhdojnė qė vendin tonė ta quajnė, “Kosovo i Metohija” dhe kėtė sintagmė e pėrfillin tė gjitha mediet e politikanėt e Serbisė, ashtu sikur dikur e kanė pėrfillur shpirtshiturit e shqipfolėsit e Krahinės autonome Socialiste tė Kosovės e Metohisė.

Mendėsia miope politike, e shprehur me gojėn e politikanėve tė “Dolinės” se nuk duhet ta kopjojmė Serbinė dhe nuk duhet t’ i pėrgjigjem me dhunė dhunės sė mundshme nga Daēiqi, ėshtė pjellė e fatkeqėsisė tonė historike, e vasalitetit tė lindur e tė trashėguar nėpėr shekujt e gjatė tė robėrisė.

Lapidari i UĒPMB-sė, nė Preshevė do tė ruhet me ēdo kusht, madje edhe me kundėrvėnie, madje edhe me masa reciprociteti nė tėrė Kosovėn, ku ngrenė kokė pllakat pėrkujtimore tė shqiptarė-vrasėsve serbė.

Nėse, nė rastin e shkatėrrimit tė lapidarit tė UĒPMB-sė nė Preshevė, shkatėrrohen mė shumė se dhjetė monumente serbe nė Kosov, ashtu sikur nė vitin 2004, atėherė zėdhėnėsi i gjallė i Milosheviqit tė vdekur, Ivica Daēiq do tė zgjohet nga jermia jetėsore e para 14 viteve dhe do tė kuptojė se nuk mund tė ngjallet mė Milosheviqi, as edhe me bekimin e 10 mijė popave e popadicave serbe.

Kosova Lindore do tė qėndrojė para kėsaj sfide dhe kjo ēėshtje dashur pa dashur do tė bėhet pjesė e dialogut lidhur me statusin e ardhshėm nė marrėdhėniet me Serbinė. Nėse BE-ja vendos autonomi pėr veriun e Kosovės, dhe kjo me siguri se do tė ndodh, atėherė edhe Kosova Lindore duhet dhe patjetėr ta ketė autonominė e vetė substanciale. Nė tė kundėrtėn nuk mund tė garantojė askush sigurinė nė rajon, tashmė tė brishtė dhe me paralajmėrime pėr konflikte nga ana e Beogradit zyrtar.

10. 1. 2013

 

 

Ahmet Qeriqi: Mungesa e ndjenjės sė pėrgjegjėsisė tregon mungesėn e ndėrgjegjes dhe njerėzisė

 

Aktualisht politika shqiptare nė tri qendrat e saj nė Tiranė, Prishtinė e nė Shkup karakterizohet me shumė ngjashmėri dhe mė sė miri i akordon asaj fjalės sė urtė qė thotė: “Bėmė baba, tė tė ngjaj”. Edhe pse politikanėt tanė jetojnė nė tri shtete tė njohura ndėrkombėtarisht, tė tria tė cunguara e invalide nė shumė pikėpamje, ata kanė tė pėrbashkėt mėnyrėn e “kulturėn” e qeverisjes dhe kapjes fort pas pushtetit. Aq shumė e duan pushtetin kėta tė “zgjedhurit tanė” sa mė me dėshirė  ta japin kokėn, sesa postin. Nė kėtė aspekt, burrėshtetasit tanė tė sotėm, nė njėfarė mėnyre pėrngjajnė me mbretėrit arabė, me fallahet e Egjiptit dhe asadėt e Sirisė, tė cilėt tė ngjizur me pushtetin si mishi me thoin, nuk shqiten pėr sė gjalli nga posti, sepse thellė nė qeniet e tyre besojnė se janė tė vetmit qė i duhen popullit, sepse mendojnė se populli ėshtė krijuar  dhe rron vetėm qė ata ta sundojnė, sepse mendojnė se ditėn kur ata bien nga pushteti ndodh kataklizma, sikur ajo qė kishte paralajmėruar populli kanibal i Mayave.

 

Mungesa e pėrgjegjėsisė sė shumicės sė politikanėve shqiptarė mbase mund tė shpjegohet me rrojtjen dhe trashėgiminė e gjatė tė shqiptarėve nė feudalizėm, nė krahina e bajraqe nė 12 fise e nė shumė klane. Mbase, pikėrisht pėr kėtė edhe kemi njė politikė tipike feudale, tė mbylljes nė bastione, nė 100 e mė shumė parti, nė 500 e mė shumė klane marionete, qė sillen rreth strumbullarit tė pushtetit dhe nuk ka forcė qė i largon.

Kėta politikanėt tanė pėr nga fanatizmi qė kanė pėr rrėmbimin e pushtetit i pėrngjajnė Lakademonit antik, luftėtarit grek qė kishte kapur  me dorė anijen persiane dhe nuk e lėshonte, derisa ata ia prenė dorėn. Pastaj ai e kapi me dorėn tjetėr. Ata ia prenė edhe atė. Lakademoni e kapi anijen me dhėmbė, derisa persianėt ia prenė edhe kokėn. Por, politikanėt tanė nė Tiranė, Prishtinė e nė Shkup, pėrkushtimin e tillė lakademonian e shprehin nė luftė pėr ta rrėmbyer pushtetin dhe pėr ta mbajtur atė sa mė gjatė qė tė jetė e mundshme, deri edhe nė vdekje dhe kurrsesi pėr ta mbrojtur interesin e kombit e atdheut tė ndarė nė pesė pjesė.

Ky krahasim nė dukje cinik dhe injorues, nė vetvete  ka shumėēka qė i akordon pasionit tė ēmendur tė politikanėve tanė pėr tė qėndruar me ēdo kusht nė pushtet, sa mė gjatė qė tė jetė e mundur, edhe atėherė kur bėjnė gabime tė rėnda, kur vjedhin dhe kur bėjnė  keqpėrdorime, abuzime dhe skandale tė neveritshme.

 

Politikanėt tanė, nė tri qendrat e politikė-bėrjes vasale shqiptare, duket se nuk e kanė tė instaluar nė qenien e tyre motivin e dhėnies sė pėrgjegjėsisė, i cili nė botėn e kulturuar e tė emancipuar shprehet me kėrkim-falje dhe pasohet me dorėheqjen e pėrjetshme  nga institucionet, nėse konsiderohet se shkelja e tillė ka pasur pasoja tė dėnueshme, politike e morale. Edhe kur ndodh qė ndonjė politikan feudal tė detyrohet tė kėrkojė falje pėr abuzime, ai mendon se me kėrkim falje e ka kryer detyrėn dhe as qė i shkon mendja tė ofrojė edhe dorėheqje, si akt moral qė buron nga ndėrgjegjja e njerėzia.

Kjo mėnyrė e kuptimit dhe e zbatimit tė politikės, kjo metodė e mbetjes me ēdo kusht nė pushtet edhe kur shkelmohen tė gjitha vlerat e kodeksit moral e njerėzor, ėshtė sa e neveritshme aq edhe e tmerrshme. Instalimi i njė mendėsie tė tillė qeverisjeje makiaveliste nė kreun e politikės dhe tė institucioneve tona ėshtė i kobshėm dhe tepėr i rrezikshėm pėr tė ardhmen e vendit dhe tė kombit. Mjerisht, kjo mėnyrė e qeverisjes po legalizohet, duke shkelur me tė dyja kėmbėt vlerat e demokracisė dhe vlerat universale tė njerėzisė.

Tė tillė janė shumica dėrrmuese e politikanėve tanė.

Ky soj i politikanėve janė tė verbėruar me sindromėn e pushtetit. Janė si ai zogu qė e sheh kokrrėn e melit nė kurth, por nuk e sheh kurthin dhe ngel nė tė. Shpeshherė veprojnė  si struci. Kundėr njėri tjetrit, kreshpėrohen dhe ndėrsehen si ujku, ndėrsa ndaj tė huajve sillen sikur viktima para xhelatit. Qeshin, kur duhet qarė dhe qajnė kur duhet qeshur. I shajnė nėnė e babė njėri tjetrit dhe arsyetohen se tė sharat  e tilla janė biseda miqsh, janė pjesė e “kulturės dhe emancipimit” tė tyre kombėtar e njerėzor. I shajnė deputetėt nė Kuvend, madje u shajnė edhe gratė e motrat dhe natyrisht se kurrė nuk kėrkojnė falje, pėrkundrazi bėjnė pėrpjekje t’ i zhdukin edhe fizikisht, ashtu sikur nė shumė raste edhe i kanė zhdukur pa shenj e doke. Nuk na ka rėnė tė dėgjojmė asnjė ministėr apo deputet shqiptar qė tė jetė shprehur aq i ashpėr kundėr ndonjė zyrtari grek, serb apo sllavomaqedon, as nė rastet kur ata injorojnė, pėrbuzin e pėrdhosin madje edhe kombin shqiptar.

Tė tillė janė sot politikanėt shqiptarė. Mbase tė tillė mė duken vetėm mua dhe disave si unė, qė kemi qenė e kemi ngelur nė shėnjestėr tė tyre, vetėm sepse shprehim lirshėm mendimet e bindjet tona, duke u mbėshtetur nė fakte e argumente.

Mjerisht, politikanėt e sojit tjetėr, tė njerėzishėm, tė pėrgjegjshėm, tė emancipuar nga pikėpamja njerėzore e politike  nuk po duken nė horizont. Mbase unė jam miop dhe nuk po i shoh.  Tė njerėzishėm  dhe pėrgjegjshėm ata paraqiten para opinionit derisa janė nė opozitė dhe derisa e kapin pushtetin, pastaj fillon avazi i vjetėr.

S’ mė mbetet tjetėr veēse tė ngushėllohem pėr njė ēast  me vargjet e Ndre Mjedės sė Madh.

 

Bylbyl ky shekull

Or e ēast ndėrrohet,

Binė poshtė tė naltit

Dhe i vogli qohet.

 

Po e keqja e kėtij konstatimi tė Mjedės ndodh me faktin se kur ngrihet i vogli, pėrnjėherė bėhet i madh dhe nuk ēan kokėn, as pėr Zot se lerė mė pėr tė tjerat, sepse qysh moti ėshtė edukuar me bindjen se bota dhe historia fillon prej ditės kur ai e merr pushtetin. Dhe i tilli, vepron sipas bindjes internacionaliste edhe pse na paraqitet si antikomunist i pėrbetuar. Ai na premton se po ta marrė pushtetin

 

“Botėn mizore do ta shkatėrrojė

Qė nga themeli e paskėtaj

Pėr veten e vetė do ta ndėrtojė

Botėn e re nė vend tė saj”.

 

Dhe, kjo bota jonė e mjerė shqiptare, e ndarė nė pesė pjesė nga jashtė dhe nė 50 pjesė nga brenda, vazhdon tė jetė invalide. E tillė do tė jetė derisa kėto pesė pjesėt tė bėhen njė  dhe shqiptarėt tė bėhen faktor i njėsuar, kulturor, ekonomik,  ushtarak e politik, nė rajon dhe nė Evropė ashtu sikur kombet e tjera, pjesėtarėt e tė cilėve jetojnė tok nė njė shtet.  Deri atėherė do tė vazhdojmė tė gjallojmė me zorrėt nėpėr kėmbė, duke ngritur gurin pėrpjetė e duke e rrokullisur teposhtė, ashtu si Sizifi i moēėm.

 

15. 1. 2013

 

Ahmet Qeriqi: Luftėtari i lirisė dhe ish i burgosuri politik, Qerim Arifi nuk kėrkon mėshirė, por drejtėsi

 

Se ku e si janė katandisur dhe si jetojnė sot shumė nga mė meritorėt pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, flet edhe rasti i ish tė burgosurit politik tė viteve  ‘80, asokohe djaloshi 20 vjeēar, Qerim Arifi nga fshati Rimanishtė, i cili me protestuesit e tjerė, mė 2 prill tė vitit 1981 u kishte rrėmbyer armėt forcave rezerviste e policore jugosllave, me qėllim  pėr tė mos i lejuar tė futeshin nė Prishtinė, ku policia jugosllave dhe ajo e Krahinės Autonome tė Kosovės kishin martirizuar dhjetėra protestues dhe kishin plagosur qindra tė tjerė.

I dėnuar tetė burg tė rėndė, nė mesin e 38 flakadanėve tė parė tė Republikės sė Kosovės, Qerim Arifi kryen burgun dhe kthehet nė familje. Prej atėherė e deri sot, kanė kaluar afėr 25 vjet dhe Qerimi nuk ka gjetur punė asnjėherė. Nė kohėn e regjimit okupator nuk gjeti punė meqė konsiderohej kundėrshtar i regjimit, nė vitet 90 nuk gjeti punė meqė konsiderohej militant dhe jo urtak pacifist. Edhe pse mori pjesė aktive nė Lėvizjen ilegale dhe  nė luftėn e UĒK-sė, Qerimi nuk  i gėzoi frytet e fitores, pėr tė cilėn kishte dhėnė aq shumė. Ai nuk uzurpoi, nuk reketoi, nuk  plaēkiti, nuk u dallua si ndonjė tifoz apo militant partie dhe mbeti ashtu sikur kanė mbetur mijėra luftėtarė tė lirisė, mijėra tė burgosur politikė dhe  dhjetėra-mijėra varfanjakė tė Kosovės.

 

Mirėpo Qerim Arifi, ashtu si shumė bashkėvuajtės dhe ēlirimtarė tė Kosovės ka realizuar synimin e tij jetėsor. Ka arritur ta shohė Kosovėn e lirė dhe tė pavarur, pėr tė cilėn ka kontribuar me krejt fuqinė e tij. Por,  realizimi i kėtij qėllimi historik, nuk ia zgjodhi asnjė problem jetėsor, meqė ai u lind jetoi (dhe tashmė i ka mbushur 52 vjet) nė varfėri ekstreme. Me bashkėshorten dhe tre fėmijė jeton me qira nė njė shtėpi nė rrugėn “Fitush Kuka” nr. 7. nė lagjen “Kodra e Trimave”, nė Prishtinė, nė kushte dhe rrethana minimale pėr ekzistencė.

Qerimi nuk kėrkon lėmoshė, nuk kėrkon tė jetojė si parazit, edhe pse vitet e rėnda tė burgut dhe tė luftės  ia kanė shkalluar shėndetin. Ai kėrkon tė trajtohet si qytetar i barabartė me tė tjerėt, me kategorinė sė cilės i takon. Nuk merr ndihma si veteran i luftės as si i burgosur politik. Ai kėrkon punė, por punė nuk ka, ose ka ndonjė ditė dhe disa ditė tė tjera kthehet duarbosh nė shtėpi. Pėr ditė del nė “Tregun e Prishtinės”, por shpeshherė kthehet pa fituar asnjė qindarkė. Ndihma sociale nuk i mjafton, as pėr pesė ditė tė muajit. Pėr tė ekzistuar, ditėt e tjera duhet tė rropatet, sepse fėmijėt janė nė shkollė e mbi tė gjitha janė tė zgjuar nė mėsime.

Duke qenė se nuk ka trashėguar ndonjė pasuri tė luajtshme, duke qenė se jeton me qira dhe nė kushte tejet tė rėnda sociale, ai kishte paraqitur kėrkesė pėr njė banesė tė solidaritetit, tė cilat qe dy vjet rresht  i ndan komuna e Prishtinės. Kishte kompletuar tė gjitha dokumentet dhe kishte arritur nė radhėn e parė pėr t’ iu ndarė banesa, meqė kishte plotėsuar kushtet optimale, si asnjė tjetėr. Nė kohėn kur u bė ndarja, emri i tij kishte rėnė nga regjistri, me motivacion se atje nė djerrinat  e Rimanishtes, kishte 3o ari tokė.

Realisht, atė pasuri, tokė djerrinė ai ua ka lėnė vėllezėrve dhe nuk posedon asnjė ari tokė, nė Rimanishtė, as nė Prishtinė. Kėtė tė dhėnė ai e ka vėrtetuar dhe e vėrteton me dėshmi relevante nga kadastra e komunės.

I pakėnaqur me vendimin e  komunės sė Prishtinės pėr ndarjen e banesave tė solidaritetit, Qerim Arifi iu ka drejtuar Gjykatės Supreme tė Kosovės, mė 30. 9 2011.  Pasi Gjykata ka marrė nė shqyrtim ankesėn e tij, duke u mbėshtetur nė dokumentacionin e prezantuar si dhe nė kopjen e kadastrės, ku shihet se ai nuk posedon pasuri tė paluajtshme, kishte aprovuar padinė e ankuesit, Qerim Arifi dhe lėndėn e kishte kthyer pėr rishqyrtim.

 

Afishohet origjinali i gjykatės Supreme

 

 

Ndėrkohė, komuna e Prishtinės mė datė 13. 10. 2011, A.nr. 985/2011 ka kontestuar  vendimin e Gjykatės Supreme, duke u thirrur si gjithnjė nė tė dhėnėn se Qerim Arfi ka 30 ari tokė nė Rimanishtė tė komunės sė Prishtinės.

 

Skanohet dhe afishohet  origjinali.

 

 

Qerim Arifi nuk kėrkon lėmoshė. Ai ka konkurruar pėr njė banesė solidariteti, meqė i ka plotėsuar tė gjitha kushtet e kėrkuara me konkurs. Pėr mė tepėr, ai do tė duhej tė kishte pėrparėsi, nė krahasim me shumė aplikues tė tjerė pėr  faktin se ka kaluar shumė vite nė burg, ka marrė pjesė nė luftėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, ėshtė i papunė, jeton me qira nė njė banesė ku nuk ka kushte minimale pėr ekzistencė. I bindur se iu ka shkelur e drejta, Qerim Arifi sėrish iu ka drejtuar Gjykatės Supreme tė Kosovės dhe mė 21. 12. 2012  ka kėrkuar nga Komisioni pėr Dhėnien e Banesave nė komunėn e Prishtinės, ta rishqyrtojė lėndėn me arsyetimin se i ka plotėsuar tė gjitha kushtet pėr tė marrė banesė, meqė kjo ėshtė dėshmuar me prova tė pakontestueshme.

Nė padi sėrish ėshtė vėrtetuar e dhėna se  Qerim Arifi ka qenė i burgosur politik, ka qenė ushtar i UĒK-sė dhe e gėzon tė drejtėn pėr tė qenė shfrytėzues i banesės, pėr rastet me pėrkujdesje sociale, pasi qė jeton me gruan dhe tre fėmijė nė kushte tė kėqija tė banimit. Pikėrisht pėr kėtė, vendimi refuzues i organit tė Shkallės sė Parė ėshtė nė kundėrshtim me kriteret e kėrkuara pėr tė qenė shfrytėzues i banesės.

 

Gjykata Supreme e Kosovės mė 12. 11. 2012,  pėrmes Aktgjykimit, ka refuzuar si tė pa bazuar ankesėn e Komunės sė Prishtinės dhe ka vėrtetuar Aktgjykimin, A. Nr 985/2011 i datės, 19. 4. 2012, me arsyetimin se ankesa e paditėsit, Qerim Arifi ėshtė e bazuar....

 

Kolegji i Shkallės sė Dytė i kėsaj gjykate, duke u nisur nga gjendja e tillė e ēėshtjes, pranon nė tėrėsi si tė drejtė dhe tė ligjshėm njė konkludim tė tillė juridik tė Kolegjit tė Shkallės sė Parė, sepse me rastin e pranimit tė padisė sė komunės nė mėnyrė tė drejtė janė zbatuar dispozitat procedurale dhe materiale.

 

Gjykata Supreme e Kosovės nė bazė tė nenit 200 tė LPK, tė zbatueshėm sipas nenit 63 tė LKA, u vendos si nė dispozitėn tė kėtij Aktgjykimi. Gjykata Supreme e Kosovės, A.A. 86/2012, mė 12. 11. 2012. Kryetari i Kolegjit Shukri  Sylejmani.

 

Qerim Arifi ka fituar gjyqin nė Gjykatėn Supreme tė Kosovės, por komuna e Prishtinės, nuk e merr fare para sysh kėtė vendim tė kėsaj Gjykate, edhe pse nuk ka paraqitur asnjė dėshmi konkrete pėr injorimin e vendimit por vetėm tė dhėna gojore se paditėsi, Qerim Arifi, paska apo paska pasur tokė nė Rimanishtė. Komuna nuk merr parasysh as edhe Certifikatėn e Ministrisė sė Administratės Publike tė Qeverisė sė Kosovės, e cila mė datė 27. 12. 2012 ka vėrtetuar se Qerim Arifi nuk posedon pasuri tė paluajtshme, nė rajonin e komunės sė Prishtinės, as gjetkė.

 

Qerim Arifi pret tė realizohet e drejta e tij.

 

1. Gjykata Supreme e Kosovės dy herė deri tani ka marrė vendin nė dobi tė padisė sė tij.

2. Ministria e Administratės Publike  ka vėrtetuar faktin se Qerim Arifi nuk posedon pronė tė paluajtshme.

3. Shoqata e tė Burgosurve Politikė vėrteton se ai ka mbajtur 8 vjet burg pėr veprimtari tė organizuar kundėr regjimit okupator jugosllav.

4. Shoqata e Veteranėve tė Luftės, vėrteton pjesėmarrjen e tij nė UĒK.

5. Komuna ėshtė nė njohuri tė faktit se ai jeton me ndihma sociale.

6. Komuna po ashtu ka tė dhėna se ai jeton nė njė kthinė ku nuk ka kushte elementare pėr jetesė.

 

Faksimile e dokumente

 

 

» Ahmet Qeriqi: Pėrse Ballkani i pėrket ortodoksisė, dhe islami u dashka tė getoizohet?» Dilaver Goxhaj: E vėrteta e fakteve gjendet me vėshtirėsi» Reshat Badallaj: Po ju ēoj fjalė kopilave tė Titos, mos iu gėzoni Gjykatės speciale» Frank Shkreli: Cilat ishin krimet ēnjerėzore nė Kosovė dhe kush ishin kriminelėt qė i bėnė ato?» Fatmir Humolli: Kuvendi i Kosovės t’i jap fund presionit, servilizmit dhe naivitetit politik» Fadil Shyti: Shqiptarėt nuk i tremben Tribubalit pėr “krimet” e UĒK-sė!» Fetnete Ramosaj: Nuk mund tė ketė tribunal mbi tribunal» Ahmet Qeriqi: Tribunali fyen kombin shqiptar dhe luftėn tonė ēlirimtare» Adil Fetahu: Tė pranohet stazhi i punės pėr periudhėn 1990-1999» RKL: Kosova me EULEX-Kosovo dhe Tribunal kundėr UĒK-sė» Ahmet Qeriqi: Pėrpjekja pėr kryengritje tė armatosur, nė Besi, mė 2 prill tė vitit 1981» RKL publikon emrat e bashkėpunėtorėve tė Dik Martit tė cilėt sajuan gėnjeshtrėn e shekullit» Ragip Shala: Grevat e minatorėve dhe tė studentėve nė mars tė vitit 1989» Adil Fetahu: A po e privatizon Serbia “Trepēėn”?» Sara Tujani: Eurodeputetes, Ulrike Lunacek» Dr. Shefqet Krasniqi: Kujtimet e mia pėr Betejėn e Koshares, nė pėrvjetorin e 15-tė» Gjovalin Ndoja: Shqip-sharėsit e dėshtuar dhe shqip-mohuesit e lumtur» Lulzim Basha dhe disa miq tė tij hetues tė Tribunalit tė Hagės pėr gjoja krimet e UĒK-sė» S. Talbot: pasardhėsit e serbėve myslimanė, qė flasin shqip, e pėrbėjnė shumicėn nė Kosovėn moderne (!)» M. Bislimi: Ēdo ditė pranvere na pėrkujton Komandant Plakun, sepse vepra e tij kurrė s' do tė plaket» RKL: Pse nuk janė gjepura krahasimet e Kosovės me Krimenė» Behxhet Sh. Shala Bajgora: A ėshtė rritja e rrogave pozitivitet i domosdoshėm apo imoralitet?» Lerdikion Jupaj: Shkėlqimi dhe Rėnia e Televizioneve Shqiptare» A. Q. Njė ligj antishqiptar, anticivilizues, fyes pėr moralin dhe traditėn historike tė shqiptarėve» RKL: Rritja e pagave, hipokrizia e opozitės dhe deputetėve


LAJMET | HISTORIKU | DËSHMORËT | ANALIZA | INTERVISTA | KULTURA | TEMA HISTORIKE | PERSONALITETE | SPORT | TEKNOLOGJI | BOTIMET | GALERIA

Tel: +381 38 249 237, +377 44 417 225, E-mail: info@radiokosovaelire.com; Rr. Thimi Mitko, Nr.6, Bregu i Diellit, Prishtinë.