» Ahmet Qeriqi: Krojmiri (1455-1999)

KROJMIRI (1455-1999) Ky libėr u kushtohet martirėve, dėshmorėve dhe tė zhdukurve tė fshatit Krojmir prej vitit 1837 deri nė vitin 1999nė pėrpjekje pėr tė ndriēuar sadopak jetėn dhe veprėn e tyre. Tė rėnė dhe tė vrarė nė kohėn e sundimit turk:Hajdar Xhaurri, Tahir Muēa,Shaqir Lahu,Beqir Deliu, Mahmut Tahiri,Miftar Shema, Salih Hajdari,Behlul Abdullahu, Mustafė Ademi,Ajet Tafa... Tė rėnėdhe tė vrarė nė kohėn e sundimit serb prej vitit 1912-1941: Vesel Sallahu Bajram Haradini,Abedin Islami, Rifat Ramadani,Ilaz Smajli, Bajram Baja, nga fshati Banjė e Malishevės, Bilall Hajdini,Ahmet Hajdini,Hajdin Hajdari, Rexhep Halili, Halil Rexhepi, Hysen Mulaku nga Komarani, Liman Bajrami,Sadik Mėziu nga fshati VėrshecAzize Ahmet Hajdini, Tahire Shaban Zeneli, Ahmet Dashlaku nga Ngucati, Dan Bilalli, Xhelė Dema. Tė rėnėdhe tė vrarė nė kohėn e luftės sė Dytė Botėrore: Sabit Hyseni, Mulla Hazir Meta,Hysen Bajrami, Osman Jetullahu, Tė rėnė nė brigadat partizane nė vitin 1945:Shaip Halil Miftari, Avdullah Ajet Ademi, Muharrem Ukė Ēallaku, Rrustem Seferi, Ali Ahmeti, Ukaj? Tė rėnė pas LDB: RrahimRexhė Limani Dėshmorėt e UĒK-sė nė vitet 1998-1999: Halil Metaj, Enver Olluri, Qamil Olluri dhe Isė Olluri. Janė martirizuar: Afėrditė Qeriqi dheMusa Bungu. Muhamet Olluri, ėshtė zhdukur nė gusht tė vitit 1998.   Krojmiri (1455-1999) Ideja, pėr tė shkruar njė libėr pėr tė kaluarėn e fshatit Krojmir tė Drenicės, ka qenė e kahershme. Nė vitin 1973 kam shėnuar dhe kam bėrė pėrpjekje pėr tė shpjeguar kuptimin e disa emėrvendeve e toponimeve tė caktuara, ndėrkohė qė nga gjyshi im, mulla Emin Miftar Shema ( 1888-1980) kam mėsuar edhe historinė e tė parėve, ashtu sikur e ka shpjeguar ai nga tė dhėnat e pėrcjella nėpėr breza. Interesimet e mia janė shtuar dhe kohė pas kohe kam shėnuar nė letėr tė dhėnat gojore, qė kam dėgjuar pėr tė kaluarėn e kėtij fshati si dhe tė dhėnat gojore qė kam dėgjuar nga tė moshuarit e fshatrave tė tjera. Duke qenė se, mulla Emin Miftari, krahas shumė librave nė gjuhėn arabe, turke e persiane, kishte ruajtur edhe katėr tapi tė tė parėve, tė administruara nė periudhėn, prej vitit 1819-1838, nė Vushtrri e nė Prishtinė, i kam studiuar tė dhėnat qė sjellin kėto burime shkrimore.(Tapitė, nga gjuha turke nė gjuhėn shqipe i ka pėrkthyer Dr. Feti Mehdiu) Kam hulumtuar edhe tė dhėna tė tjera relevante dhe nė fund kam tubuar materialin, dokumentet, tė dhėnat dhe fotot, tė cilat i kam prezantuar nė kėtė libėr. Tė gjitha tė dhėnat e tjera, dokumentare,janė rezultat i intervistave, anketave, bisedave dhe rrėfimeve, tė cilat i kam evidentuar kohė pas kohe. Krojmiri, apo Krajmirovci, sikur del i shėnuar nė dokumentet e moēme, ka njė histori specifike. Jeta nė Krojmir ka rrjedhė gjatė shekujve me batica dhe zbatica, qė karakterizojnė jetėn e drenicasve nė veēanti, dhe tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi. E veēanta dhe e pėrgjithshmja nė jetėn e banorėve tė Kromirit janė shkrirė nė njė tėrėsi tė ēuditshme. Kanė ndodhur kryengritje, vrasje ndėr mė tė ēmeriturat, vrasje me moh, por edhe shembuj tė shumtė tė besnikėrisė, fisnikėrisė e solidarėsisė, sidomos gjatė periudhės sė luftės sė UĒK-sė. Krojmiri ka njė histori tė dhembshme por edhe krenare. Kam bėrė pėrpjekje qė kėtė histori ta shkruaj sa mė realisht. Falėnderoj me kėtė rast tė gjithė tė afėrmit dhe bashkėfshatarėt qė mė ndihmuan me shėnime, dokumente, foto e tė dhėna tė tjera. Pėrjetė mirėnjohės!   Krojmiri gjatė shekujve (Dokumente, udhėpėrshkrime, tapi dhe tė dhėnat nga mbamendja e popullit) Krojmiri nė mesjetė Fshati Krojmir, shtrihet nė anėn juglindore tė Drenicės. Kufizohet, nė veri me fshatrat Shalė, Risinoc, nė verilindje me fshatin Vėrshec, nė lindje me kompleksin pyjor tė Blinajės, nė jug-lindje me fshatin Pjetėrshticė, nė jug me fshatrat Dukė, Karaēicė, Javur e Luzhnicė dhe nė perėndim me fshatin Kleēkė.Krojmiri apo Krajmirovci, pėrmendet nė defterėt kishtarė tė mesjetės.Nė vitin 1455 pėrmendet nė defterėt turq tė Vilajetit Vėllk.Sipas tė dhėnave, qė ka prezantuar studiuesi i njohur i mesjetės shqiptare, profesor doktor, Muhamet Tėrnava, nė librin e tij,“Popullsia e Kosovės gjatė shekujve XIV-XVI”, botuar nė vitin 1995, nė Prishtinė, nė faqen 116, tė kėtij libribėhet e ditur se asokohe nė Krojmir nė vitin 1455 kanė jetuar kėta kryefamiljarė: Jovan Dimitri, Stanko Dimitri, Raje Petri, Dimitri Strumani, Andre Mihali dhe Todor Manku, ose Janku,tė gjithė shqiptarė tė besimit ortodoks.Mbiemrat familjarė: Dimitri, Strumani, Petri, Mihali, Manku apo Janku i pėrkasin onomastikės shqipe tė Mesjetės, kanė prapashtesa karakteristike tė morfologjisė shqipe dhe atėbotėnuk janė shėnuar mbiemra me prapashtesat karakteristike sllave, -iq dhe -oviq. Nė vitit 1455, Krojmiri, apo Krajmirovci, sikur del i shėnuar nė defterė ka pasur 19 shtėpi, pėrafėrsisht nga dy tri apo mė shumė shtėpi tė pjesėtarėve tė kėtyre vėllazėrive.Nga gjashtė kryefamiljarėt e asaj kohe kanė ngelur nėpėr shekuj katėr lagje tė mirėfillta, tė afėrta pėr nga gjaku.Allurėt, Metajt, (Karametajt), Rizanėt, (Shushkėt, nipa tė Rizanėve)Qeriqėt, (Ukshojt dheKaēamakėt, nipa tė Qeriqve) dhe Robajt.Krojmiri aktualisht shtrihet nė dy vendbanime. Venbanimi kryesor shtrihet rrėzė maleve” Terrnovė dhe Grap, ndėrsa pjesa tjetėr e fshati shtrihet rrėzė kompleksit pyjor tė Blinajės. Krajmirovci, pėrmendet edhe nė“Defterin e Sanxhakut tė Shkodrės” tė vitit 1485. Numri i dokumentit 102. Arkiv, Tiranė, 1974. Sipas kėtij dokumenti, i cili ishte hartuar 30 vjet pas Defterit tė Vilajetit Vėllk, Krojmiri, asokohe, kishte rreth 20 shtėpi. Ky dokument mund tė jetė bazuar nė dokumentet paraprake, meqė paraqet numrin e njėjtė tė vėllazėrive dhe shtėpive. Edhe nėDefterin e Sanxhakut tė Vushtrrisė tė vitit 1574,pėrmendet si fshat me tė njėjtin numėr tė shtėpive, rreth 19 apo 20 shtėpi, pjesėtarė tė fesė sė krishterė.(Selami Pulaha, “Defteri i Sanxhakut tė Vushtrrisė”f. 674.).Krojmiri nuk pėrmendet mė nėpėr defterė, ose ne nuk disponojmė tė dhėna dokumentare deri nė vitin 1725. Nė atė vit,ipeshkėvi, Pjetėr Karagiqi, misionar katolik dhe pjesėmarrės nė “Kuvendin e Arbėrit” tė vitit 1703 e pėrmend fshatin Cramirofza, i cili sipas tij, kishte vetėm 4 shtėpi me gjithsej rreth 40 banorė.Kėto tė dhėna, sado qė mund tė merren me rezervė, megjithatė duhet pranuar seme rastin e shpėrnguljes sė krishterėve nga kjo anė, nė vitin 1690, mendohet se njė pjesė e madhe e familjarėve, qė kishin marrė pjesė nė Betejėn e Kaēanikut tė vitit 1689, ishin shpėrngulur nga frika e ndėshkimit tė ushtrisė turke. Ėshtė me interes edhe njė e dhėnė tjetėr, e cila flet se Krojmiri nė vitin 1783 kishte shumė shtėpi tė shkatėrruara dhe tė mbetura shkret.(F. Mihajloviq, Spomenik SKA, 64, Beograd 1936, f. 16.). Edhe kjo e dhėnė mund tė jetė e besueshme, meqė asokohe, fshati ėshtė shkatėrruar nga murtaja, me ē rast kanė humbur jetėn mė shumė se gjysma e banorėve tė kėtij fshati, por edhe e banorėve tė fshatrave pėrreth. Mund tė ndodh qė Murtajės sė Madhe t’i kishte paraprirė edhe ndonjė luftė, ekspeditė ndėshkuese, apo ndonjė sėmundje tjetėr shfaronjėse. Nė shkrimet e falsifikuara sllave tė shekullit XIX, flitet se banorėt e Krojmirit ishin konvertuar pasKryengritjes serbe tė vitit 1804, nga presioni qė turqit kishin ushtruar mbi ta.Kėto tė dhėna aspak nuk kanė tė bėjnė me tė vėrtetėn. Asokohe mbizotėronte ende dukuria e laramanisė fetare,( rasti i Tahir Muēės, burri i Gjylistanės, ka vdekur diku rreth vitit 1860), por tė gjithė emrat e kryefamiljarėve ishin emra myslimanė, pėr mė tepėr kishte edhe hoxhallarė e dervishė tė njohur, si: Sheh Rama, Azem efendi Rama e tė tjerė.Nė dokumentet e ruajtura nga banorėt e kėtij fshati janė evidentuarkatėr tapi tė familjes sė Bekė Rexhė Tafilollit, tė administruara rreth viteve 1819-1839. Pėr kėtė kohė bėn fjalė edhe i ashtuquajturi“Raport i Mylerit”,njė mjek dhe udhėpėrshkrues me origjinė austriake, qė hiqej sikur shėronte tė sėmurėt nga murtaja. Myleri, ka shėnuar nė raportin e tij seKrajmirovci, nė vitin 1838 kishte 15 shtėpi me rreth 50 banorė sllavė dhe grekė.Ky raport ėshtė tėrėsisht i pavėrtetė, meqė asokohe vetėm nė katėr tapitė e Bekė Rexhės dalin 25 emra dėshmitarėsh, tė gjithė tė besimit islam, dhe pothuajse qė tė gjithė identifikohėn me paraardhėsit e familjeve, Beka, Shema, Dema, Januzi, Meta, Rizani e tė tjerė.Tė dhėnat nga kjo tapi janė plotėsisht tė vėrteta, edhe me faktin se janė dokumente zyrtare kadastrale, tė cilat asokohe janė nxjerrė nė kazanė e Vushtrrisė dhe tė Prishtinės, rreth viteve 1819-1839. Disa shėnime serbe pėr Krojmirin janė evidentuar edhe nga udhėpėrshkruesi i mitologjisė fantazmė serbe,Milosh Milojeviq, i cili nė shėnimet e tij nga udhėtimi ( ndoshta njė udhėtim imagjinar, apo i rrėfyer nga ndonjė serb i asaj kohe) pėrmend fshatrat e Drenicės nė kėtė mes edhe Krojmirin. Nė fletoren e parė tė kėtij, Krojmiri, apo Krajmirovci, diku kah vitit 1865 kishte 26 shtėpi, Llapushniku 16 ndėrsa Gradica 15 shtėpi.M. Milojeviq “Dela prave Stare Serbije, Beograd, 1872, f. 67. Ky autor e pėrmend Krojmirin dhe jep disa tė dhėna imagjinare pėr shumicėn e fshatrave tė Drenicės, edhe nė pjesėn e dytė tė librit tė tij.

» Doli nga shtypi libri, “Thirrjet e kohės”, i autorit, Kadri Rexha» Doli nga shtypi libri: “Vėshtrime letrare” i autorit, Zenun Gjocaj» U botua libri, "Pallati i Shqiponjave", i autorit, Halit Gashi» Edhe njė monografi pėr Azem Galicėn ku kryetrimi i Drenicės trajtohet, “kaēak mali”» Doli nė dritė libri: “Nė mbrojtje tė drejtės dhe drejtėsisė”, i autorit, Adil Rr. Fetahu» U pėrurua libri publicistik: “Qėndrime nė kohė IV”, i dr. prof. Shefqet Krasniqit» Doli nė dritė pėrmbledhja poetike: “Melodia e pėrjetėsisė”, e autorit, Gani Pllana» Pėrurohet monografia “Flakadani i UĒK-sė Komandant Shpata”, autor, dr. Nusret Pllana» Ahmet Qeriqi: VARRI I NIZAMIT» Prof. dr. Nusret Pllana: Gjaku i Dėshmorėve bėn historinė e lirisė» Xhavit Sadrijaj: Intervenimi i NATO-s nė Kosovė ishte rasti historik i kėsaj aleance qė nga themelimi» Hajriz Mamaj: Nė Berlin u promovuan veprat e Dr.Nusret Pllanės» Njė libėr me rrėfime autentike pėr Golgotėn e Tivarit» Mustafė Krasniqi: KĖTU JAM PĖR T’I LUFTUAR ARMIQTĖ» Nezir Myrtaj: 17 dhe 18 Marsi 2004» Dr. Zenun Gjocaj: Romani “Burgu” vepėr autobiografike, meditative, historiko-letrare» Dashnim Hebibi: Pėrurohet monografia e SH.H» Ibish Neziri: Nė pėrurimin e librit „Rexhep Malaj zjarrė lufte qė nuk shuhet“» “Fati i luleve”, njė vepėr monumentale pėr jetėn dhe veprėn e Jusuf Gėrvallės, shkruar nga bashkėveprimtari, Kadri Rexha» Dr. Ilaz Metaj: Disa veēori tė veprės,“Meditime nė arrati”, tė autorit Ahmet Qeriqi» Pėrurohet monografia: “Rexhep Malaj, zjarr lufte qė nuk shuhet” e autorit, Agim Sylejmani» Njė vepėr pėr jetėn e heroit, Rexhep Mala, shkruar nga Agim Sylejmani» Doli nga shypi libri: STRATEG-BOTA NĖ ANEKDOTA II i autorit SELMAN DERVISHI» U pėrurua libri, “Dėshmi pėr Tivarin” i autorit, Haxhi Birinxhiku ( 16. 11. 2013 )» Mr. Kadri Rexha: Pikėtakime letrare


LAJMET | HISTORIKU | DËSHMORËT | ANALIZA | INTERVISTA | KULTURA | TEMA HISTORIKE | PERSONALITETE | SPORT | TEKNOLOGJI | BOTIMET | GALERIA

Tel: +381 38 249 237, +377 44 417 225, E-mail: info@radiokosovaelire.com; Rr. Thimi Mitko, Nr.6, Bregu i Diellit, Prishtinë.